CARINIS IR VOKIŠKASIS LAIKOTARPIAI
Caro laikų Rusija domėjosi galimybėmis kurti rusų valstybines liaudies mokyklas ir plėsti tokių mokyklų tinklą, todėl 1899 m. skyrė 700 rublių patalpų nuomai Egliškėse, kur galėtų įsikurti mokykla. Leidimas įkurti mokyklą buvo išduotas 1900 metais. Mokyklos statyboms buvo skirta 1180 rublių ir valstybinės medienos. 1902 m. skirta dar 400 rublių. 1902-1903 mokslo metais mokykloje mokėsi 49 asmenys, 1904-1905 – 44, 1906-1907 – 34 berniukai bei 9 mergaitės, 1910-1911 – 27 berniukai ir 2 mergaitės, 1911-1912 – 38 berniukai ir 13 mergaičių. 1902-1903 m. m. Rukainiuose mokėsi 53 mokiniai, Šumske – 70, Rudaminoje – 57, Nemėžyje – 40, Mickūnuose – 32. 1911 metų mokinių sąraše tik 1 mokinys buvo kilęs iš didikų, kiti iš žemdirbių šeimų. Iki 1906 m. mokykla priklausė Vilniaus Antakalnio šv. Petro ir Povilo parapijai, o nuo 1906 m. mokykla rūpinosi dvasininkai, dirbantys šv. Kazimiero bažnyčioje Naujojoje Vilnioje. 1903 m. sausį į mokyklą mokyti tikybos atėjo šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje vikaras Tadeuš Zawadzki, kunigo Francišeko Zawadzkio sūnėnas. Tais pačiais metais lapkričio mėnesį mokyti tikybos mokykloje buvo skirtas kunigas Anicet Butkevič, kuris tapo Vilniaus apskrities Naujosios Vilnios Psichiatrinės ligoninės kapelionu. 1908-1911 metais jis buvo statybininkas šv. Kazimiero bažnyčios Naujojoje Vilnioje, taip pat buvo pirmasis Žvėryno parapijos klebonas Vilniuje. 1911 m. tikybos mokykloje mokė Naujosios Vilnios parapijos vikaras kun. Edvard Voicechovski. Dauguma mokyklos mokinių buvo Romos katalikai. 1904 m. mokykloje dirbo Vladimir Jakovlevič Ličko, 1907 m. – Sofija Aleksejevna Zajončkovskaja, 1911 m.- Natalja Timofejevna Bystrova. Ar veikė mokykla valdant vokiečiams, dar nežinoma.
TARPUKARIO LAIKOTARPIS
Ant mokyklos skambučio, kuris iki šiol pradeda ir baigia mokslo metus, matyti pusę užrašo „20“. Galbūt tai buvęs užrašas „1920“ metai, kuomet mokykla vėl pradėjo savo veiklą. 1922 metais padalino Kairėnų didikų valdas ir vyko derybos dėl žemės skyrimo Egliškių mokyklai. Mokykloje buvo laikomi 1923-1924 mokslo metų pamokų dienynai. Mokyklą lankė vaikai iš Egliškių, Galgių, Kairėnų, Paliuliškių, Ližiškių, Ivanovo kaimo, Deveniškių, Pupojų kaimų bei iš kelių Naujosios Vilnios apylinkių. 1937 m. lapkričio 23 d. dviklasė visuomeninė mokykla buvo pervardyta į 1 laipsnio visuomeninę mokyklą. 1932-1933 mokslo metais mokykloje mokėsi 140 mokinių, 1933-1939 m. m. – nuo 131 iki 177 mokinių. Mokyklos pastate buvo 2 klasės, rūbinė, nedidelis koridorius bei mokytojų patalpos (prieškambaris, 2 kambariai, virtuvė, priemenė, tamsusis kambarėlis). Mokyklos vadove daug metų dirbo Janina Jakubovska (gim. 1878 m. gruodžio 13 d.) ir mokytoja Liudvika Zyskovska. Nuo 1937 m. mokyklos vadove pradėjo dirbti Kazimiera Sviklanka, o mokytojauti – Maria Surožyna. Tikėtina, jog Kazimiera Sviklanka mokykloje dirbo iki 1940 metų. Tikybos mokė Francišek Varš.
KARO IR SOVIETINĖS OKUPACIJOS LAIKOTARPIS
Pagal nepatvirtintą dokumentais informaciją 1940-1945 metais mokykloje dirbo Kazys Dzievočka, 1945-1955 metais – Marija ir Jonas Jasiniavičiai, kurie buvo ištremti. 1950-1954 metais dirbo Valentina Dimidova, 1952-1955 metais – Halina Auglisova, 1956-1964 metais – Bronislava Gornatkevič. 1954 m. keturmetė mokykla reorganizuota į septynmetę. Nuo 1958 m. gruodžio mėnesio iki 1995 m. mokyklos direktoriumi buvo Jan Širvinski, kuris buvo apdovanotas Lenkijos Respublikos Valstybinės švietimo komisijos medaliu. 1956-1957 m.m. mokyklą lankė 121 mokinys, 1966-1967 m.m. – 180, 1980-1981 m.m. – 118. 1963, 1968 ir 1972 metais vyko mokyklos reorganizacija. 1957-1958 m.m. mokykloje dirbo 10 mokytojų, 1980-1981 m.m. – 13. Prieš 18 metų veikė vakarinė mokykla. 1962 m. mokykla buvo reorganizuota į aštuonmetę. 1987 m. mokykla buvo reorganizuota į devynmetę. Mokymas vyko lenkų kalba.
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKURTOS NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPIS
1998 m. mokykla tapo pagrindine. Nuo 1995 m. mokyklai vadovauja direktorius Zbignev Čech. 1999 m. įrengtas lenkų kalbos kabinetas ir įkurta bei suremontuota aktų salė. 2002 m. įrengti biologijos-chemijos bei direktoriaus pavaduotojo kabinetai, išvietės, suremontuotas koridorius. 2004-2005 m.m. dėka „Caritas“ ir Gdansko Archivyskupijos bei labdaros fondo „Atlas“ suremontuotas priešmokyklinės ugdymo grupės ir pradinių klasių pastatas, o 2005 m. rugsėjo 1-ąją d. įvyko iškilmingas šio atnaujinto pastato atidarymas. Nuo 2006 m. mokykla yra vidurinė. Lenkijos Respublikos senatas ir „Lenkijos bendrijos“ asociacija bei Vilniaus r. savivaldybė skyrė pinigų mokyklai organizuoti. Atsirado naujas pastatas su sporto sale, kurio iškilmingas atidarymas įvyko 2007 m. rugsėjo 1-ąją d. 1990-1991 m.m. mokykloje mokėsi 121 mokinys, 2002-2003 m.m. – 172, 2009-2010 m.m. – 186 1-12 kl. mokiniai ir 31 priešmokyklinio ugdymo grupės mažylis, 2010-2011 m.m. – atitinkamai 192 ir 42. 1990-1991 m.m. mokykloje dirbo 17 mokytojų, 2003-2004 m.m. – 30, o 2010 – 2011 m.m. – 37 mokytojai.
2010-2011 m. m. mokyklai suteiktas šv. Jono Bosko vardas. Pradėta siekti katalikiškos mokyklos statuso.
Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokykloje dirba dvasinio ugdymo specialistas. Šias pareigas ėjo: kun. Ireneuš Piekož (2011-2013 m.), kun. Kazimiež Gvozdovič (2013-2014 m.) bei kun. Maciej Piotr Čarniavski (tėvas Jurgis).
2014 m. rugsėjį atiduotas naudoti naujas mokyklos pastatas. 2015 m. šalia šio pastato įrengta sporto aikštelė.
2015 m. liepos 10 d. akredituota vidurinio ugdymo programa ir mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
2015 m. gruodžio 7-11 d. buvo įvykdytas gimnazijos veiklos kokybės išorinis vertinimas.
Informacija atnaujinta 2022-10-04
